Miegas ir mirksėjimas akimis yra natūralūs ir suprantami veiksmai, kurių mokytis nereikia. O kaip yra su kvėpavimu. Juk, jei nekvėpuotume, tai ir negyventume. Mūsų organizmas reikalauja deguonies, kas priverčia mus įkvėpti ir iškvėpti. Ir vis dėl to, net ir kvėpuoti sporto metu reikia taisyklingai ir kai kuriems žmonės kvėpavimo mokytis reikia iš naujo.

Kalbant apie kvėpavimą, svarbiausias dalykas sportuojant yra tiesiog kvėpuoti ir, kaip bebūtų keista, labai dažnai atsiranda žmonių, kurie tai pamiršta. Atliekant sunkesnius pratimus, žmonės dažnai sulaiko kvėpavimą, nes visa koncentracija būną ties pratimo atlikimu. Taigi, pirma taisyklė – kvėpuokite. Skirtingoms sporto rūšims galima taikyti skirtingas taisykles.

Atliekant jėgos treniruotes, įkvėpti reikia ties lengvąją pratimo dalimi, iškvėpti – ties sunkiąją. Tai yra, iškvėpkite tuo metu, kai svorį keliate, prieš pradedant kelti svori jau turite būti pilnai įkvėpusi. Kvėpavimas turėtų būti diafragminis, kai įkvepiama išsipučiant pilvui. Tokiu būdu galima įkvėpti daugiau oro ir organizmas gauna daugiau deguonies. Pilni plaučiai atlieka stabilizatoriaus funkciją ir tokiu būdu, keliant svorį, stuburas apkraunamas daug mažiau, nei tuo atveju, jei keltumėte neįkvėpusi. Atliekant paskutinius pratimo pakartojimus, dažnai būna labai sunku, todėl galite atsikvėpti net ir du ar tris kartus ir tik tuomet pilnai įkvėpus keltį svorį. Sulaikius svorį ir atliekant sunkius pratimus kartais įmanoma ir nualpti, nes smegenys gauna nepakankamai deguonis. Todėl kvėpuoti tikrai būtina.

Kaip gi kvėpuoti bėgant. Šiuo klausimu galima rasti labai daug įvairių nuomonių. Pirmiausia nuomonės išsiskiria dėl to, kaip dažnai reikėtų kvėpuoti. Siūlomi variantai 2-2, 3-2, 3-3, 4-4. Pirmas skaičius nurodo kas kiek žingsnių įkvėpti, antras – kas kiek iškvėpti. Tarp šių siūlymų išsiskiriantis variantas yra 3-2, taip kvėpuoti siūloma todėl, nes įkvėpimo fazė užtruks ilgiau ir mūsų organizmas gaus daugiau deguonis. Kvėpuoti lėčiau (4-4) siūloma todėl, jog kvėpuojant lėtai, širdies darbas tas ramesnis. Taip pat yra ginčijamasi ar kvėpuoti per nosį, ar per burna. Ir tuo, ir tuo atveju yra atlikti tyrimai su savais argumentuotais įrodymais. Daugelis bėgimo trenerių siūlo pasirinkti Jums patogesni ir priimtinesnį variantą. Šiuo atveju svarbu, jog jaustumėtės patogiai. Geriausias variantas yra tas, su kuriuo pasiekiate geriausius rezultatus ir fiziškai jaučiatės stipriausia. Šią taisyklę galima taikyti ir kvėpavimo dažnumui.

Dar yra didelio intensyvu treniruotės, tokios kaip TRX, ratu ir t.t. ar sporto žaidimai: krepšinis, futbolas, tinklinis ir kiti. Tokių treniruočių metų atliekami įvairūs pratimai  ir judėjimas nėra tolygus, todėl tiksliai apibrėžti taisyklės, kaip reikėtų kvėpuoti yra neįmanoma. Stenkitės vertinti situaciją ir pagal tai kvėpuoti. Atliekant sunkesnius pratimus, galite taikyti taisykles, kaip yra kvėpuojama atliekant jėgos pratimus. Kontaktiniame sporte, jei yra numatomas kontaktas, reikėtų būti įkvėpus, panašiai, kaip ir keliant svorį, nes, kaip jau minėjau, pilni plaučiai stabilizuoja stuburą, tačiau, jokiu būdu, nereikia sulaikyti kvėpavimo. Taip pat kvėpavimą reikėtų pritaikyti prie atliekamų pratimų ritmo. Taip pat stenkitės kvėpuoti giliai, nes dažnai daroma klaida, kai kvėpuojama tik mažais gurkšneliais, tačiau labai dažnai.

Kaip matote, kvėpavimas nėra toks jau paprastas reikalas. Svarbiausia, jog sportuodamos jaustumėtės patogiai ir kvėpavimas būtų natūralus ir, jog nereikėtų galvoti, kada čia dabar įkvėpti ir kada iškvėpti. Bet kokių atveju, dar karteli primenu, jog svarbiausia taisyklė – kvėpuoti.