Tempimo pratimai. Kaip juos atlikti, kada juos atlikti ir ar iš viso iš jų yra kokia nors nauda. Šiaip klausimais buvo atlikta daug tyrimų ir nuomonės yra pakankamai prieštaringos, tačiau su laiku vizija darosi vis ryškesnė. Dėl aspekto sutinkama beveik visur, jog tempimo pratimai yra reikalingi. Tačiau kada jis reikia atlikti.

Tikriausiai daugeliui teko matyti, kai sporto salėje tempimo pratimai naudojami kaip apšilimas prieš atliekant jėgos pratimus. Šiuo metu yra nusistovėjusi nuomonė, jog atliekant statinius tempimo pratimus yra daromos net gi dvi klaidos. Pirma klaida yra ta, jog tempimo pratimų nereikėtų naudoti vietoje apšilimo, nes ir pačiam tempimui reikia apšilimo. Tempiant raumenis ir sausgyslės, jie apkraunami daug stipriau nei įprastai ir šitaip atsiranda traumos tikimybė. Tempimo pratimus patartina atlikti lengvai apšilus arba dar geriau, po jėgos treniruotės. Antra klaida yra tokia, jog tempiant raumenį, jis pasidaro silpnesnis ir Jūsų jėgos treniruoti pavirsta ne tokia efektyvi. Labai geras pavyzdys yra paprasta guma, ilgai tampant gumą, ji išsitampa ir nebegali susitraukti ta pačia jėga, kokia susitrauktų, jei nebūtų buvus tampoma. Remiantis įvairiais tyrimai, jėgos sumažėjimas nurodomas nuo 5 iki 30 procentų.

Kaip minėjau, šios dvi klaidos atsiranda atliekant statinius tempimo pratimus, galvoje turiu, kai judesys yra fiksuojamas ir palaikomas apie 15-60 sekundžių. Prieš jėgos treniruotę galima atlikti dinaminius tempimo pratimus, kai nenaudojant papildomų svorių ar su labai mažais svoriais yra atkartojamas judesys, kuris bus atliekamas tam tikro jėgos pratimo metu. Tokie pratimai paruošia Jūsų sąnarius, sausgysles ir raumenis pratimui, kai jis bus atliekamas su didesniu svoriu.

Tiek dinaminiai, tiek ir statiniai tempimo pratimai, kai yra atliekami laiku, didina lankstumą, didėja Jūsų sąnarių judesio amplitudė, suaktyvėja kraujo apytaka raumenyse. Tokiu būdų galite net gi pradėti mėgautis tempimo pratimais, nes nuo pagerėja savijauta, kūnas jaučiasi laisvesnis.

Viena iš pagrindinių tempimo taisyklių – tempimo pratimai neturi sukelti skausmo. Jog būtų reikalingas efektas, turi jaustis lengvas tempimas, jei jaučiate, jog atsiranda skausmas, vadinasi, persistengėte ir pabandykite surasti tokia pozicija, kai jaučiate tik tempimą. Tempimas turi nešti Jums nauda, tačiau ne skausmą.

Taip pat nedarykite staigių judesių. Tas galioja atliekant statinius ir dinaminius tempimo pratimus. Pratimą darykite lėtai ir neprarasdamos kontrolės. Staigus judesiai, amortizavimai prie gero neveda, nes raumenys, sąnariai ir sausgyslės gauna labai didelę apkrovą, kuri kartais gali būti kritinė.

Pasistenkite, jog tempimo pratimai atitiktų Jūsų pasirinktą sporto rūšį ir tą dieną treniruojamų raumenų grupę. Taip pat stenkitės daugiau darbo duoti mažesnėms raumenų grupėms, kaip kaklas, nugaros apačia ar blauzdos.

Tempimo pratimus darykite periodiškai, tai gali būti du, trys ar daugiau kartų per savaitę. Tik šitaip Jūsų rezultatai gerės. Nustojus atlikinėti tempimo pratimus, Jūsų fizinė kondicija gali grįžti į pradinę padėtį, o to tikrai nesinorėtų. Juk nesinori, jog darbas nueitų veltui.

Dar kartą paminėsiu, jog iš tempimo pratimų bandykite išgauti kuo daugiau naudos. Kartais galite paeksperimentuoti, jog surastumėte, kas Jums labiau tinka ir patinka. Svarbiau, jog sportuodamos jaustumėtės žvalios, gražios ir sveikos.